Panevėžio kultūros centras šių metų vasarį ir kovą pakvietė miestiečius į tikrą švenčių maratoną. Per kelias savaites Panevėžyje įvyko renginiai, kuriuose susipynė lietuviškos tradicijos, svarbiausios valstybės istorijos datos ir šiuolaikiniai scenos projektai. Nuo triukšmingų Užgavėnių iki Lietuvos nepriklausomybei skirtų renginių – miestas dar kartą parodė, kad kultūra gali vienyti bendruomenę ir įprasminti svarbiausias istorines akimirkas.
Šventinis laikotarpis prasidėjo vasario 15 dieną spalvingomis ir išskirtinėmis Užgavėnėmis prie Panevėžio kultūros centro. Čia vyko Mėsėdo pabaigos kermošius, kuriame netrūko tradicinių lietuviškų skonių – pyragų, sūrių, kumpių, medaus ir kitų vaišių. Mugės šurmulį papildė folkloro muzika, o renginių salėje vyko teatralizuotas karnavalas pas legendinį bajorą Čičinską. Ši Užgavėnių šventė išsiskiria savo forma – ne tik tradicinėmis linksmybėmis, bet ir istoriniu karnavalu, kuris sujungia teatrą, muziką, šokį ir interaktyvias veiklas žiūrovams.
Programoje skambėjo viduramžių muzikos ansamblio „Hansanova“ atliekami kūriniai, žiūrovai galėjo susipažinti su istorinių šokių mokyklos „Festa Cortese“ šokiais, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir rinkti gražiausią karnavalo kostiumą. Šios išskirtinės Užgavėnių šventės idėjos autorius – Gintaras Kerbedis, kurio sumanymas Panevėžyje sukūrė savitą ir kitur retai sutinkamą Užgavėnių šventimo formą.
Jau kitą dieną Panevėžyje prasidėjo renginių ciklas „Laisvės pavasaris“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Vasario 16-ąją mieste vyko šv. Mišios už Lietuvą, parodos, edukacinės programos, iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija prie Savivaldybės ir šventinė eisena miesto gatvėmis.
Šventės kulminacija tapo koncertas „Kalnapilio“ arenoje, kuriame pasirodė legendinė hiphopo grupė „G&G Sindikatas“. Energingas koncertas subūrė gausų panevėžiečių ir miesto svečių būrį ir tapo ryškiu laisvės šventės akcentu. Šios šventės organizavimu rūpinosi Panevėžio kultūros centro renginių organizatorė Nijolė Kubiliūnienė, kurios profesionalus koordinavimas užtikrino sklandžią ir iškilmingą šventės eigą.
Švenčių maratonas tęsėsi ir kovo mėnesį, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vienu svarbiausių šventės akcentų tapo „Kalnapilio“ arenoje pristatytas šokio spektaklis „Kas lieka, kai nutyla vardai“, kuriame pasirodė dainininkė Liepa Mondeikaitė ir Panevėžio miesto šokių kolektyvai. Per šokį, muziką ir sceninę dramaturgiją žiūrovams buvo perteiktas jautrus pasakojimas apie istoriją, atmintį ir laisvės vertę.
Šis meninis projektas Panevėžyje pristatomas jau antrus metus iš eilės. Praėjusiais metais Kovo 11-osios proga žiūrovai išvydo šokio spektaklį „Ar mylit Ją Jūs?“, kuriame per šokį buvo pasakojama Lietuvos istorija – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki Baltijos kelio ir nepriklausomybės atkūrimo.
Abiejų šių spektaklių režisierė ir idėjos autorė – Jurgita Rimšė. Jos kūrybinė vizija leidžia istoriją perteikti šiuolaikiškai, pasitelkiant šokį, muziką ir sceninę dramaturgiją. Spektakliai suburia įvairių kartų Panevėžio šokių kolektyvus ir tampa bendru miesto kūrybiniu projektu, kuris kasmet pritraukia gausų žiūrovų būrį.
Tokie renginiai reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir didelio organizacinio darbo, profesionalumo bei komandinės atsakomybės. Intensyvus šventinis laikotarpis – nuo išskirtinių Užgavėnių iki didelio masto valstybinių minėjimų ir sceninių projektų – dar kartą parodė, kad Panevėžio kultūros centre dirba stipri, kūrybinga ir profesionali komanda.
Panevėžio kultūros centras didžiuojasi galėdamas organizuoti tokio masto renginius ir kurti projektus, kurie tampa svarbia miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Didelis pasirengimas, atsakomybė ir komandinis darbas leidžia įgyvendinti idėjas, kurios džiugina miestiečius ir stiprina Panevėžio kultūrinį identitetą. Matyti pilnas sales, aktyvią bendruomenę ir į renginius susirenkančias šeimas – didžiausias įrodymas, kad kultūra Panevėžyje gyva ir reikalinga.
