Dainų aidai veda į vasarą

Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų mišraus choro ,,Čiūto“ ir vokalinio ansamblio ,,Smiltelė“ (kolektyvų vadovė Dalia Gaspariūnienė) dainininkai jau gali lengviau atsikvėpti ir mėgautis vasaros malonumais. Nenutrūkstamų repeticijų maratono finiše konkursas, festivaliai ir net 3 dainų ir šokių šventės.

Kolektyvų dainininkai – aktyvūs mieste organizuojamų renginių dalyviai. Jų dainos skamba ne tik Valstybinių švenčių renginių metu Laisvės a. ar CIDO arenoje, bet ir festivaliuose bei koncertuose Bendruomenių rūmuose, kituose Lietuvos miestuose.

Gegužės 18 d. vokalinio ansamblio ,,Smiltelė“ dainininkai kartu su liaudiškų šokių ansamblio ,,Linas“ šokėjais dalyvavo respublikiniame liaudiškų šokių ansamblių konkurse ,,Kadagys“ Marijampolėje.

Gegužės 31 d. ,,Smiltelės“ dainininkai dalyvavo rekordinio susidomėjimo sulaukusio 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventės Ansamblių vakaro programos pakartojime. Dainų ir šokių ansambliai šį kartą susibūrė naujoje erdvėje – vaizdingame Tauragės slėnyje ant Jūros upės vingio. Renginyje, kurį surengė Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Tauragės kultūros centras, koncertavo apie 1200 atlikėjų. Koncertas ,,Čia protėvių ir mūsų žemė“ truko beveik dvi valandas. Vaizdingame muzikos ir šokio spektaklyje atgimė baltų dievų – Perkūno, Laimos, Žemynos – pagerbimo apeigos, skambėjo gimdyvę saugantys, vaiko gimimą sutinkantys užkalbėjimai. Senųjų papročių grožis ir reikšmė skleidėsi vaizduojamose šeimos šventėse. Skambėjo padėka Motinai Žemei, kurią tūkstančius metų ardami, sėdami, nuimdami derlių mūsų protėviai sukūrė daugybę nuostabių dainų ir apeigų. Ansamblių vakaro koncerto finalas „Gimę mes Lietuvoj“ – priesakas ateinančioms kartoms ginti ir stiprinti protėvių, tėvų kurtą ir iškovotą Lietuvos valstybę.

Birželio 2 d. ,,Smiltelė“ ir ,,Linas“ atstovavo Lietuvą Jūrmaloje organizuotame liaudiškų šokių festivalyje.

Birželio 8 d. choristai dalyvavo dvyliktojoje Vilniaus mokytojų namų organizuojoje Lietuvos senjorų dainų ir šokių šventėje „Mes vėl kartu“. Šiais metais šventė buvo skirta Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Dainų vakaro metu buvo pristatyta muzikos patriarcho plati kūrybinė paletė, kuri apėmė lietuvių liaudies dainų harmonizacijas, originalias dainas ir instrumentinę muziką. Vilniaus gatvėmis iškilminga šventinė dalyvių eisena vedė prie Jono Basanavičiaus paminklo, kur įvyko Dainų šventės ,,Mes vėl kartu“ atidarymas. Didysis šventės koncertas įvyko Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Čia į bendrą chorą susijungė per 60 kolektyvų, beveik 1000 dalyvių iš visos Lietuvos. Tai išskirtinė galimybė ne tik visos Lietuvos senjorams parodyti savo sukauptą gyvenimišką patirtį dainomis ir šokiais, bet ir visai miesto bendruomenei pabūti kartu, pajusti skirtingų kartų dvasinį ryšį bei bendrystę.

Birželio 15 d. ,,Čiūto“ dainininkai dalyvavo įspūdingoje Rytų Aukštaitijos dainų šventėje „Dainų dainelę“ kurortinių Zarasų ežero saloje. Daugiau nei 50 chorų, daugiau nei 1300 dalyvių iš Klaipėdos, Šiaulių, Naujosios Akmenės, Marijampolės, Varėnos, Pasvalio, Ukmergės, Elektrėnų, Kupiškio, Alytaus, Utenos, Zarasų, Panevėžio, Kauno, Vilniaus miestų, daugiau nei 3 valandos įspūdingo reginio ir kiekvieno širdį palietusių dainų tekstų. Zaraso ežero sala jau kurį laiką neturėjo tokios apimties kultūrinio renginio. Iškilmingi daudyčių garsai pakvietė į šventės pradžią. Zaraso ežero salos Didžiajame slėnyje atlikėjai – choristai ir šokėjai – pasikeitė vietomis su žiūrovais ir užėmė visą kalno šlaitą. Į dirigento vietą pirmasis stojosi profesorius Lionginas Abarius. Repertuare profesionaliosios lietuvių muzikos pradininko, kompozitoriaus ir dirigento Juozo Naujalio kūriniai. Skambėjo ne tik Didysis slėnis, skambėjo visas miestas ir jo pakraščiai.

Tikime, kad vasaros poilsis ,,Čiūto“ ir ,,Smiltelės“ dalyviams suteiks naujų jėgų ir polėkio ateinančio sezono veikloje.
Atgarsiai 23462

Sėkmingų metų aidas

 

Atgarsiai bde59

Lietuvos šimtmečio metai mišriam chorui ,,Čiūto“ buvo itin turiningi. Besiruošiant respublikinei dainų šventei, kolektyvas turėjo galimybę sudalyvauti renginiuose, kur ypatingas dėmesys ir pagarba skiriama tautos istorijai bei dvasinei kultūrai.

Vasario 16 d. Cido arenoje, Lietuvos valstybės atkūrino dienai skirtame renginyje, buvo sugiedota, šimtmečio daina išrinkta, Juozo Naujalio ,,Lietuva brangi“ ir legendinė Juozo Gudavičiaus daina ,,Kur giria žaliuoja“.

Gegužės 19 d. Kuršėnai šventė savo Miesto dieną. Vienas iš šventinių renginių - Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė ,,Vardan tos...“ Mišraus choro ,,Čiūto“ dainininkai stovėjo vienoje gretoje su Šiaulių, Kelmės, Mažeikių, Akmenės, Šilutės kolektyvais.

Birželio 10 d. Klaipėdoje organizuota Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui. Ši šventė jau tapo vienu iš labai ryškiai šviečiančių Klaipėdos Klaipėdos kultūros švyturių, neatsiejama, dainomis ir šokiais alsuojanti klaipėdietiškų vasarų dalis. Vasaros koncertų estradoje rikiavosi šimtai dainininkų, kurie sutartingai traukė chorines dainas.

Birželio 16 d. Šiaulių miesto Polifonijos kamerinėje salėje suskambėjo ,,Ramios, malonios vasaros naktys“. Chorinės muzikos šventėje dainavo Panevėžio ,,Čiūto“, Kauno ,,Diemedis“, Šiaulių ,,Vasara“ ir Rygos ,,Fenikss“.

Liepos 6 d. Vilniaus Vingio parko estradoje suskambėjo galingas ir vieningas Lietuvos choras,į kurį įsiliejo ir ,,Čiūto“ dainininkai. Dainų diena savo programa ,,Vienybė težydi“ vainikavo 2018 m. Lietuvos šimtmečio dainų šventę ,,Vardan tos...“

Ruduo sužėrėjo ne tik gražiomis rudenėmis gėlėmis, bet ir smagia Aukštaitijos regiono dainų ir šokių švente ,,Šimtmečio skrynia“. ,,Čiūto“ dainininkai kartu su kitais choristais sudėjo dainų pynią ,,Lietuviais esame mes gimę“.

Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija kas du metai, lapkričio mėnesį, organizuoja respublikinį chorų festivalį-konkursą, skirtą religinės muzikos, poezijos ir chorų globėjai šv. Cecilijai. Festivalio – konkurso tikslas – tęsti ir puoselėti chorinio dainavimo tradicijas, aktyvinti chorinį judėjimą, skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp kolektyvų. Konkursas-festivalis skirstomas į 5 kategorijas ir dalyvaujame jame visi pageidaujantys mokyklinio amžiaus, studentų ir mėgėjų chorai. Šiais metais konkurso skirtingose kategorijose dalyvavo 15 kolektyvų. Sėkmingas buvo choro ,,Čiūto“ pasirodymas. E kategorijoje pelnytas laureato vardas ir I laipsnio diplomas.

Lietuvos šimtmečio metus vainikavo, lapkričio mėnesį, Bendruomenių rūmuose vykusi respublikinė chorų šventė ,,Amžina daina“, kurioje suskambėję ,,Čiūto“ dainininkų balsai nepaliko abejingų tiek chorui, tiek ir chorinei muzikai.

 

„Toward Peace“ (Taikos link) skambėjo ir lietuvių lūpose 

Straipsnis: https://ec.europa.eu/epale/lt/content/towards-peace-taikos-link-skambejo-lietuviu-lupose

 

Baigėsi tarptautinis Grundtvig mokymosi partnerysčių projektas „Towards Peace“ („Taikos link“)

2014 10 20-24 -77 IMG 4739

2015 m. liepos 31 d. baigėsi tarptautinis Grundtvig mokymosi partnerysčių projektas „Towards Peace“ („Taikos link“). Projektas skirtas I-ojo Pasaulinio karo 100-osioms metinėms paminėti. Projektas vyko 2 metus (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.). Dalyvavo 8 Europos šalys: Vokietija, Danija, Šiaurė Airija, Belgija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Prancūzija. Visos šalys naudojo skirtingus metodus, per kultūrą ir meną skatino palaikyti taiką Europoje.

Pagrindinė tema ne tik religinių, nacionalinių ir tarptautinių karų destruktyvus poveikis, bet taip pat aktualus rasizmo, ekstremizmo ir diskriminacijos klausimas. Pagrindas dialogui buvo istorija apie karo prisiminimus ir taikos vertę. Projekto metu buvo svarbu mokytis novatoriškų ir kūrybiškų mokymosi metodų, naudojant pasakojimus, vaizdinę medžiagą, vietinius mokslinius tyrimus, meną ir dalintis informacija su visais projekto dalyviais.

Bendro darbo ir mainų rezultatas yra kiekvieno požiūris į karą ir konfliktus. Šalių panaudoti metodai kiekvienam sudarė individualų vaizdą apie karus, konfliktus ir jų pasekmes.

Lietuvą atstovauja Kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai. Pagrindinis tikslas skatinti kartas bendrauti, perduoti informaciją jaunajai kartai, susipažinti su kitų šalių karų ir konfliktų išgyvenimais. Projekto metu buvo sukurti 2 video filmai apie pagyvenusių žmonių karo išgyvenimus, taip pat įtrauktas jaunimas: „kas jei karas staiga prasidėtų?..“

Aplankėme 5 Europos šalys: Šiaurės Airija, Belgija, Vengrija, Lenkija, Vokietija.

Kelionių metu buvo susipažinta su kiekvienos šalies karo istorija, aplankyti muziejai, istorinės vietos. Visos šalys savo istorijas pateikė per skirtingas prizmes. Projekto metu buvo nagrinėtas pagrindinis kartų bendradarbiavimo klausimas.

Šiaurės Airija. Vizito šioje šalyje metu buvome supažindinti su konfliktine situacija, kuri tęsiasi iki šių dienų. Tai yra religinis konfliktas tarp vietos protestantų britų ir katalikų airių. Bene seniausias religinis konfliktas, kuris nesibaigia ir kasmet liepos 12 d. Belfasto mieste vyksta eisena, kuri parodo, kad nei viena pusė lig šiol nenori pasiduoti. Šiaurės Airijai projekto metu atstovauja organizacija „North Belfast interface network“. Jų tikslas per vizualųjį meną ištirti kas iššaukia konfliktą visuomenėje.

Belgija. Šią šalį labiausiai palietė I-asis Pasaulinis karas. Aplankėme po karo likusias vietas, kurios šiomis dienomis yra traukos centrai turistams. Yra nemažai muziejų, kuriuose eksponuojami po karo likę daiktai, kai kurie eksponatai yra atkurti, neoriginalūs. Belgijai projekto metu atstovauja Leuven miesto kultūros centras. Per kultūrą ir meną siekia sujungti žmones, įkvėpti pozityvumo.

Vengrija. Organizacija „Monogram fondation“ siekia išsaugoti ir perduoti menininko Erno Tolvaly idėjas. Tikslas sukurti galimybę suaugusiems, studentams ir romų kilmės žmonėms dirbti kartu, naudojant įvairius metodus sukurti bendrus produktus.

Lietuva. Vizitas Lietuvoje buvo 2014 m. spalio mėn. Čia atvykę užsienio svečiai buvo supažindinti kaip karas palietė Lietuvą. Aplankėme Kauno tvirtovės IV Forto muziejų ir požemius, karo paveldo muziejų, sovietmečio civilinės saugos slėptuvę, įkurtą 6 metrai po žeme, Vytauto Didžiojo karo technikos muziejų, taip pat surengta pažintinė programa „1984. Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“. Šios programos esmė, perteikti projekto dalyviams sovietinį laikotarpį, ką išgyveno tuometiniai Lietuvos žmonės.

Lenkija. Aplankytas miestas Varšuva, istorinės karo vietos, muziejai. Lenkijai projekto metu atstovauja katalikų inteligentijos klubas „KIK“. Jų tikslas prisiminti ne taip gerai žinomų herojų biografiją ir jų neįprastą gyvenimą. Įtraukti jaunimą į kartų bendradarbiavimą, suteikti kūrybinio rašymo įgūdžius.

Vokietija. Vizitas Niurnbergo mieste paliko didelį įspūdį. Miestas, kuris yra kaip muziejus po atviru dangumi. Vokietiją projekto metu atstovauja viešoji įstaiga „Amt für Kultur und Freizeit (KUF)”. Tikslas projekto metu suteikti senjorams, savanoriams ir darbuotojams galimybę mokytis naujų metodų, sužinoti kaip skirtingai išgyveno karo laikotarpį įvairios šalys.

Labai džiaugiamės pasiektais rezultatais. Tikimės dalyvauti dar ne viename tarptautiniame projekte, susitikti naujų partnerių, pamatyti naujų idėjų, kūrybinių minčių.

Grandinėlė sudrebino kalnus

Straipsnį rasite čia

 

Kultūros centro Panevežio bendruomenių rūmų suaugusiųjų liaudiškų šokių ansamblis „Linas“

Ansamblio veiklos aprašas

Linas  foto 2015 III

Šokių ansamblio „Linas“ veiklos pradžia 1980–ieji metai, kai tuometiniame „Linų“ įmonės gamybiniame susivienijime buvo įkurtas suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvas, o 1989 m. kolektyvui buvo suteiktas šokių ansamblio „Linas“ vardas. Nuo 1985–ųjų metų „Linas“ 8–nerių Lietuvos ir Pasaulio dainų švenčių dalyvis, nuo 1987–ųjų – respublikinio konkurso „Pora už poros“ diplomantas, 16–os tarptautinių šokių festivalių dalyvis. 2015 m. ansamblis „Linas“ Respublikiniame suaugusiųjų šokių ansamblių konkurse „Kadagys“ laimėjo II vietą. Ansamblis „Linas nuo 1991-ųjų metų kasmet Panevėžyje organizuoja regioninį liaudiškų šokių festivalį „Dar ratą, ratelį“,o šių metų rudenį žymės veiklos 35-metį. Ansamblyje šoka ir dainuoja įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų panevėžiečiai.

Ansambliui nuo pat įkūrimo vadovauja choreografė, Lietuvos kultūros žymūnė Zita Rimkuvienė. Ansambliui akomponuoja vokalinė grupė „Smiltelė“ (vad. Dalia Gaspariūnienė), instrumentinė grupė (vad. Asta Vinckienė). Ansamblio moto – „...šokiui amžius – ne riba“. Šokis – tai judėjimas ir nuotaika gera...

 

Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų šokių grupės „Miestelėnai“ akimirkos iš šokių festivalio „Iš aplinkui“

DSC 0141 - Copy DSC 0142 - Copy DSC 0147 - Copy DSC 0150 - Copy

 

"NEVĖŽIO FIESTA"

https://www.youtube.com/watch?v=X8YZYT9gYi4&feature=youtu.be

2014 m. spalio 11 d. kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai ir VšĮ „Sveika gyvensena“ organizavo ekologinį žygį baidarėmis „Nevėžio fiesta“. Plaukdami 40 baidarių fiestos dalyviai mėgavosi Nevėžio upės kraštovaizdžiu bei pasirūpino upės švara.

Panevėžio bendruomenių rūmų lauko teritorijoje vyko išmaniosios, sportinės, orientacinės varžybos, veikė Karaliaus Mindaugo motorizuoto husarų bataliono kareiviška virtuvė, renginį vedė didžėjus, skambėjo muzika. 

Šventės šūkis — „Už žalią Panevėžį ir švarų Nevėžį!“. 

 

„Geros nuotaikos SEKUNDĖS varžybos“

https://www.youtube.com/watch?v=-SoCVRQSvus&feature=youtu.be

 

Grandinėlės auksinis debiutas Ispanijoje

Iš 32 -ojo tarptautinio šokių ir muzikos festivalio „Cantonigros“ ( Ispanija) sugrįžo Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų šokių ansamblio „Grandinėlė“ jaunimo grupė, vadovaujami choreografės Zitos Rimkuvienės. Drauge su šokėjais vyko ir jau 15 -a metų akomponuoja Panevėžio rajono Muzikos mokyklos Naujamiesčio skyriaus tautinių instrumentų orketras „Žilvitis“,vadovaujamas Audriaus ir Astos Dervinių.

Šių metų 32 ąjame tarptautiniame šokių ir muzikos festivalyje „Cantonigros“ dalyvavo meno kolektyvai ( chorai bei šokių kolektyvai ) iš 24 Pasaulio šalių . Šokių ansamblis „Grandinėlė“ šiame festivalyje dalyvavo pirmą kartą, nors festivalio ryšiai ir kontaktai buvo užmegzti prieš 20 metų , kai „Grandinėlės“ šokėjai dalyvauvo šokių festivalyje Lenkijoje.

Šie metai šokių ansambliui „Grandinėlė“ buvo labai sunkūs ir įtempti: koncertinį sezoną ansamblio šokėjai pradėjo atidarymo koncertu J. Miltinio dramos teatre Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė. Po to sekė daugybė festivalių Lietuvoje , o gegužės mėn. ansamblis surengė baigiamąjį koncertą , skirtą šeimos dienai. Po to sekė pasirengimas Lietuvos Dainų šventei „ Čia mano namai“, kur dalyvavo visos 5 ansamblio grupės , net patys mažiausieji. Pasirengimas Dainų šventei ir privalomos programos rengimas pareikalavo daug jėgų ir laiko, tad pasirengimas šiam festivaliui vyko jau be aštuonių dvyliktokų - tik papildomų repeticijų ir savaitgalių sąskaita, kur buvo vienas tikslas – konkursinių programų ( piemenų ir Vestinės) rengimas. Bet kai yra užsibrėžtas tikslas , ir kai yra viso ansamblio bendras sutarimas, tuomet ir galimi beveik neįmani ir atrodo nepasiekiami dalykai .Šokių ir muzikos festivaliai šiame Katalonijos regione rengiami nuo 1983 -ųjų metų – Cantonigros 1983-2011, o nuo 2011 -ųjų VIC miestelyje ,siekiant ne tik sukviesti įvairių šalių meno ( muzikos, dainos ir šokių ) mėgėjus iš viso Pasaulio, bet ir kasmet išrinkti pačius geriausiuosius bei jos apdovanoti.Šiame festivalyje šokių ansamblis „Grandinėlė“dalyvavo pirmą kartą ir šokių kategorijoje laimėjo ne tik žiūrovų , bet ir pagrindinį festivalio prizą , I -ąją vietą ir 600 eurų premiją . Ansamblio šokėjai šiam festivaliui parengė net 2 programas, o pagrindiniame koncerte , kurios programos trukmė iki 12 min. atliko Vestuvinių šokių siuitą, kuri matomai ir lėmė ansamblio ir sėkmę.

Nors ansamblio kelionė buvo sudėtinga ir varginanti, nors teko važiuoti net 3 autobusais, nors vargino karštis ir ilgi autobusų stovėjimai bei nemigo naktys , bet nugalėjo jaunystė ir optimizmas ir didis viso ansamblio - tiek šokėjų, tiek muzikantų susiklausymas bei noras dalyvauti... Ir niekas Panevėžyje netikėjo, kad „Grandinėlės“ šokėjai , be dvyliktokų, tuoj po Dainų šventės sugebės parengti 2 konkursines programas, kad išvyks į vieną iš didžiausių Europos festivalių, kad laimės patį aukščiausią apdovanojimą, kad aplankys svajonių miestą Barseloną... nors kelionės pradžioje ši svajonė , belaukiant 17 val. autobuso pakeitimo jau buvo sudužusi...Ir kaip sako ansamblio meno vadovė Zita Rimkuvienė - nieko nėra neįmanoma- tik reikia šiek tiek pastangų,noro ir būtinai turėti tikslą ar svajonę..o svajonės juk pildosi...

O ansamblio „Grandinėlė“ šių metų svajonės dar nesibaigė : po trumpų atostogų dar laukia koncertinės kelionės į Estiją, Švediją bei drauge su šokių kolektyvu „Miestelėnai“ į Jungtines Amerikos valstijas ( Los Angeles, Kaliforniją) , kur Grandinėlės“ šokėjai jau lankėsi 2008 metais XIII -oji Pasaulio lietuvių dainų šventėje...Ansamblio meno vadovė Zita Rimkuvienė nuoširdžiai dėkoja ansamblio tėvų komitetui, šokėjų ir muzikantų tėveliams už pagalbą ir paramą rengiantis šiam festivaliui, kuris į ansamblio istoriją įeis kaip vienas iš didžiausių laimėjimų, po 1998 -ųjų Meksikos ir 2005 -ųjų Šiaurės Velso ...O rudenį, prasidėjus naujiems mokslo metams ,visus norinčius kviečiami papildyti ansamblio „Grandinėlė“ gretas ,drauge rengti programas ir garsinti Lietuvos vardą Pasauyje...

Grandineles sokejai ir Zilvicio muzikantai po konkusinio pasirodymo Cantanigros festivalyje Ispanija 2014 IIGrandineles jaunimas Cantonigros festivalis 2014 IGrandineles sokejai Ispanijos aiskteje Barselonoje 2014Grandineles sokejos Cantonogros festivalyje Ispanijoje 2014 IIIGrandineles solistai Ispanijos festivalyje 2014 II

Lietuviškas šokis Pietų Amerikos žemyne

Berisso (Buenos Aires Argentina) Lietuvių kulturos draugijos Nemunas kvietimu Pietų Amerikoje (Argentinoje ir Urugvajuje) su koncertine programa lankėsi šokėjai iš Lietuvos – tai Panevėžio bendruomenių rūmų liaudiškų šokių kolektyvas “Miestelėnai” (vadovė Zita Rimkuvienė). Pirmoji viešnagės savaitė vyko Montevidėjuje (Urugvajus). Šokių kolektyvas “Miestelėnai” iš Lietuvos drauge su lietuvių šokių kolektyvu “Ąžuolynas” Montevideo Ateneo teatre surengė šventinį koncertą, skirtą lietuvių kultūros draugijos šokių kolektyvo “Ąžuolynas” - 45 mečiui, koncertavo Montevijuje įsikūrusios Vokiečių kultūros draugijos surengtoje imigrantų fiestoje, taip pat surengė koncertą Montevideo lietuvių bendruomenėje, aplankė sostinę ir seniausią Urugvajaus miesta Colonia ( Kolonija). Šokėjus iš Panevėžio globojo Lietuvos konsulė Urugvajuje Cecilia Hernandez Švobas ir Montevideo lietuvių kultūros draugijos pirmininkas Gustavo Gerardo Martinez bei šokių kolektyvo “Ąžuolynas” nariai.

Po savaitės gostrolių Urugvajuje, Panevėžio šokių kolektyvas “Miestelėnai” keltu is Montevideo per La Platos ( Sidabro) upę atplaukė į Buenos Aires (Argentina) , kur toliau kolektyvo globą perėmė Berisso lietuvių kultūros draugija “Nemunas” ir šokių kolektyvas “Nemunas”. Šokėjai iš Lietuvos Argentinoje surengė taip pat tris koncertus: pirmasis vyko La Platoje (Buenos Aires provincijos gubernatoriaus rūmuose) , kur vyko 36 –os imigrantų šventės vienas iš renginių - Emigrantų gražiausių 19-os šalių merginų prisistatymas,vėliau sekė koncertas seniausioje lietuviu kultūros draugijoje “Nemunas” , kur drauge vyko ir susitikimas su lietuviu kulturos draugijos valdybos ekspirmininku Alfredo Dulke, dabartiniu draugijos pirmininku Esteban Dulke, Berisso lietuvių šokių ansambliu “Nemunas” dalyviais ir jo vadovu –Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovu Pietų Amerikai Juan Ignasio Kalvelis ir kt. Didžiulis įvykis buvo ir kolektyvo vadovės Zitos Rimkuvienes pokalbis tiesioginėje radijo laidoje , kur labai gražiai kalbėjo apie lietuvių kultūros draugijų ir bendruomenių veiklą , lietuvybės ( kalbos, papročių, tradicijų) išsaugojimą Pietų Amerikos žemyne bei pakvietė ne tik šokių kolektyvus, bet ir tėvynainius apsilankyti 2014–ais metais Lietuvoje ,kur liepos 1-6d. Vilniuje vyks Dainų šventė “Čia - mūsų namai”, skirtoje I –osios dainų šventes Lietuvoje paminėjimo 90 –mečiui. Vienas iš svarbesnių koncertų buvo spalio 12d.,kur 36 –oji Imigrantų fiestoje “Miestelėnų” šokėjai drauge su Berisso lietuvių šokių ansambliu “Nemunas” surengė dviejų dalių koncertą pagrindinėje miesto scenoje, kur visą koncertą bei gražuolių pasirengimą tiesiogei transliavo regioninė televizija. “Miestelėnų “ kolektyvo koncertinę kelionę vainikavo didžiulis 20-ies šalių paradas su menine programa ir šokėjų pasirodymu, kur Lietuvos koloną puošė ne tik dviejų šalių (Argentinos ir Lietuvos) vėliavos, gausios šokėjų gretos , bet ir didžiulis simbolis - Gedimino pilis, kuri buvo vežama ant vėliavų spalvos audeklu ir balionais papuoštos mašinos , kiekvienam primindama Tėvynę Lietuvą. 36 -oje imigrantų šventėje Berisso (Buenos Aires provincija) , kuri tęsėsi nuo rugsėjo 4-os iki spalio 13- os dienos, šveciai ir lankytojai galėjo ne tik grožėtis menine 20 –ies šalių programa, rinkti imigrantų karalienę (ja tapo atstovė iš Lenkijos) , bet kartu paskanauti ir 20-ies šalių nacionalinių valgių, pasigrožėti Argentinos tautodailininkų darbais bei puikiu šventiniu fejerverku. Po imigrantų šventės dalis “Miestelėnų “ nariu išvyko į Tandil miestą (Buenos Aires Provincija) ir ten 2 dienas viešėjo naujai įsikūrusioje lietuvių bendruomenėje “Laiva Lietuva”, pamokė lietuviškų šokių, aplankė žymias miesto vietoves, keltuvu kėlėsi į kalnus, o kita dalis išvyko pamatyti 7 –uoju Pasaulio stebuklu vadinamo Iguazu krioklio, isikūrusio Argentinos šiaurinėje dalyje prie Brazilijos sienos , o grįžę aplankė ir pačią Buenos Aires sostinę. O išsiskiriant oro uoste ne vienam nuriedėjo išsiskyrimo ašara, nes “Miestelėnų” viešnagė baigėsi …Tad į namus visi išskrido su viltimi, kad kitąmet ir Urugvajaus “Ąžuolynas” ir Berisso “Nemunas” bei kiti išeivijos šokių kolektyvai atvyks į Dainų šventę Vilniuje, kur drauge su viso Pasaulio lietuviais suksis bendrame šokio rate.”Miestelėnų” kolektvvo meno vadovė Zita Rimkuviene nuoširdžiai dėkoja Lietuvos konsulei Urugvajuje Cecelia Hernandez Švobas, Urugvajaus (Montevideo ) lietuvių kultūros draugijos pirmininkui ir šokių kolektyvo “Ąžuolynas” vadovui Gustavo Gerardo Martinez, Berisso (Buenos Aires, Argentina) lietuvių kultūros draugijai “Nemunas” - ekspirmininkui Alfredo Dulke , pirmininkui Esteban Dulke ir šokių kolektyvui “Nemunas” bei jo energingam vadovui Juan Ignasio Kalvelis už įspūdingai suorganizuotą koncertinę kelionę ,kurios metu “Miestelėnų” kolektyvo šokėjai turėjo puikią galimybę aplankyti dvi nuostabias šalis už Pusiaujo, perplaukti plačiausią Pasaulyje upę La Platą, pereiti per plačiausią Pietų Amerikos gatvę sostinėje Buenos Aires , dalyvauti iki ašarų jaudinančiose koncertuose, sustikti su tėvynainiais (net keturi “Miestelėnų” nariai surado savo gaminaičius), išsiskyrusiais su Tėvyne Lietuva beveik prieš šimtą metų , pasimokyti argentinietiško tango bei paskanauti nuostabios argentinietiškos virtuvės… Tai buvo nepakartojama, neapsakoma ir nedaloma…Tai buvo tarsi sapnas - kitame kontinente, kitame paros ir kitame metu laike … Tai buvo pavasaris gamtoje , mums dar ir širdyje...